bilkštelėti

bìlkštelėti, -ėja, -ėjo 1. intr. trinktelėti, subildėti: Te[n] durys bìlkštelėjo, gal kas atėjo? Skr. 2. tr. su trenksmu parversti: Aš jį nutvėręs bìlkštelėjau ant žemės Skr.